Kas antrą savaitę imuosi vis kito darbo. Kodėl? Noriu suprasti, kas yra darbas, kaip jis keičia žmogų ir kas išties yra sunku skirtinguose darbuose.

Šiuo projektu noriu praskleisti širmą į tokių darbų užkulisius, kurie yra dažnai vejami stereotipų, pagasdinimų ir laikomi nevertingais.

Taipogi būtų įdomu pasėdėti kėdėse, į kurias paprastam žmogui sunku patekti ir per savo naujas patirtis bei naujų bendradarbių istorijas, suprasti nepasiekiamų darbų sunkumus ir aplinką.

Paprastai sakant - aš noriu savo kailiu išmėginti kuo daugiau skirtingų darbų ir papasakoti apie tai kitiems. Tikiuosi, kad tai įkvėps abejojančius ir nuramins smalsaujančius.

Pamenu, dar būdamas vaikas kaimynams pjaudavau žolę ir plaudavau mašinas, o po to kartu su mama dirbome spaustuvėje, kur reikėjo atlikti labai monotoniškus veiksmus - į tūkstančius žurnalų klijuoti mėginukus. Dėl savo noro dirbti kompiuteriu greitai gavau darbą maketuojant lankstinukus, po to leidinius, dar vėliau tapau dizainerio asistentu reklamos agentūroje.

Sulaukus 20ties viskas tarsi vėl prasidėjo iš naujo - atvykus į Londoną ėmiausi padavėjo darbo, nuo keistų mažų barų iki Bekingemo rūmų. Tik vėliau pavyko užsidirbti iš fotografijos ir video darbų. Grįžau į Lietuvą ir ilgą laiką, gal keturis metus aktyviai dirbau su lietuvių atlikėjais ir production housais bei kitais mažais projektais Lietuvoje ir užsienyje, kurių viršunė buvo kelionė į San Francise organizuotą Super Bowl 50.

Tada nutiko esminis lūžis renkantis projektus, kai pasirašiau darbui su Olandų startupu, kaip jų pagrindinis kelionių ir laisvalaikio fotografas. Greitai susibūrė in house media komanda, su kuria keliavome po visą pasaulį.

O dabar aš čia, su tokiu bagažu ant pečių, vėl atsiduriu naujoko pozicijoje ir noriu išbandyti dar tuziną darbų - kas sakė, kad visą gyvenimą reik dirbti vieną darbą?